Dvidešimtmečiai išleido po 347 tūkst. $ ir niekam nerodo: Art Basel ir UBS tyrimas apie Z kartos kolekcininkus
Art Basel ir UBS kasmetinis kolekcininkų tyrimas rodo, kad turtingi 20–29 metų pirkėjai 2025 m. menui vidutiniškai išleido 347 460 $, daugiau nei dvigubai daugiau už bet kurią vyresnę kartą. Jie dažniausiai ateina per šeimą ir labiausiai saugo savo kolekcijų privatumą.
Vidinis Mecenato balsasJauniausi kolekcininkai išleidžia daugiausia ir slepia geriausiai. Gal pagaliau kažkas perka paveikslą savo sienai, ir tiek.
Spalio 8 d. paskelbtas penktasis Art Basel ir UBS kolekcininkų tyrimas „Survey of Global Collecting 2026“ griauna vieną dažniausių meno rinkos nuogąstavimų, kad jaunimui menas nebeįdomus. Tyrimo autorė, bendrovės Arts Economics įkūrėja Clare McAndrew, apklausė 3100 turtingų kolekcininkų dešimtyje rinkų: JAV, Didžiojoje Britanijoje, žemyninėje Kinijoje, Honkonge, Prancūzijoje, Australijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Brazilijoje ir Singapūre. Daugiausia menui išleidžia jauniausieji.
Vidutinės visų apklaustųjų išlaidos menui 2025 m. pasiekė 124 265 $, 13 proc. daugiau nei 2024 m. Z kartos atstovai, kuriuos tyrimas apibrėžia kaip 20–29 metų žmones, vidutiniškai išleido 347 460 $, 19 proc. daugiau nei metais anksčiau ir daugiau nei dvigubai daugiau už bet kurią vyresnę kartą. Tik 1 proc. kolekcininkų 2025 m. ir 2026 m. pirmąjį pusmetį pirko kūrinį brangiau nei už 1 mln. $, bet beveik pusė jų buvo Z kartos atstovai. The Art Newspaper primena, kad tai nedidelė grupė: jauniausieji sudarė tik 9 proc. respondentų, o jų turtas dažniau paveldėtas.
Šeima, privatumas ir dirbtinis intelektas
Šeima yra dažniausias kelias į kolekcionavimą: taip nurodė 28 proc. visų apklaustųjų ir 40 proc. Z kartos atstovų. UBS vyriausiasis ekonomistas Paulas Donovanas sako, kad didysis turto perdavimas kitai kartai „jau vyksta“: beveik 90 proc. paveldėjusiųjų kūrinius pasilieka. Netikėčiausia išvada susijusi su privatumu. 39 proc. Z kartos kolekcininkų savo kolekcijas gyvai rodo tik šeimai, artimiems draugams ir namiškiams, beveik dvigubai dažniau nei bet kuri kita karta, o 36 proc. ir internete jas rodo tik uždaruose rateliuose. Pasak McAndrew, statusą dabar labiau kuria retumas, kilmė, originalumas ir atradimas nei kaina.
Sparčiai keičiasi ir tai, kaip kolekcininkai renkasi kūrinius. Programėlėmis ar dirbtinio intelekto įrankiais patarimų ieško 22 proc. apklaustųjų, 2024 m. tokių buvo tik 4 proc. Skirtumas tarp kartų nedidelis, rašo ARTnews: dirbtinį intelektą naudoja 23 proc. Z kartos atstovų ir po 21 proc. X kartos ir pokario kartos kolekcininkų.
Kur perkama
Galerijos tebėra pagrindinis kanalas: 87 proc. kolekcininkų pirko iš prekeivių, iš jų 75 proc. tiesiogiai ir 62 proc. meno mugėse. Tačiau sparčiai auga pirkimas tiesiai iš menininkų: taip pirko 69 proc. apklaustųjų, daugiau nei dvigubai tiek, kiek 2024 m. 48 proc. pirko dirbtuvėse, 40 proc. užsakė kūrinius, 38 proc. pirko per Instagram. Tiesioginiai pirkimai iš menininkų sudarė 19 proc. visų išlaidų, daugiau nei meno mugės (16 proc.) ir aukcionai (10 proc.). Tyrimas pasirodė prieš rudens mugių sezoną: spalio 14 d. prasideda Frieze London, o spalio pabaigoje Art Basel Paris.
