Picasso jį vadino visų mūsų tėvu: Grand Palais sukvietė Cézanne'ą ir 78 jo įpėdinius
Paryžiaus Grand Palais atidaroma paroda „Cezanne ir mes“: 174 kūriniai, iš jų 69 Cézanne'o ir 105 jį studijavusių 78 menininkų. Paroda veiks iki 2027 m. sausio 17 d.
Rugsėjo 23 d. Paryžiaus Grand Palais 3 ir 4 galerijose atidaroma paroda „Cezanne et nous“ („Cezanne ir mes“). Ją kartu surengė GrandPalaisRmn, Pompidou centras ir Orsė bei Oranžeri muziejai. Rodomi 174 kūriniai: 69 Paulio Cézanne'o (1839–1906) ir 105 darbai 78 menininkų, kurie mokėsi iš jo tapybos. Paroda veiks iki 2027 m. sausio 17 d.
Parodą kuravo Oranžeri muziejaus direktorė Claire Bernardi, Pompidou centro šiuolaikinių kolekcijų kuratorius Michelis Gauthier, Nacionalinio modernaus meno muziejaus direktorius Xavier Rey ir Orsė muziejaus tapybos kuratorius Jeanas Rémi Touzet. Šalia Cézanne'o kabo Paulio Gauguino, Henri Matisse'o, Pablo Picasso, Pieto Mondriano, Joan Mitchell, Bridget Riley ir Peterio Doigo darbai. „The Art Newspaper“ duomenimis, iš kitų muziejų atvežtas Niujorko Modernaus meno muziejaus „Maudytojas“ (apie 1885 m.), Londono Courtauld galerijos „Sainte-Victoire kalnas su didele pušimi“ (1887) ir Kanzas Sičio Nelson-Atkins muziejaus Sainte-Victoire kalnas, matomas iš Le Lauves.
Nuo dažų krautuvėlės iki muziejų
Pasakojimas prasideda 9-ajame XIX a. dešimtmetyje, kai Cézanne'as, pavargęs nuo nesėkmių, nebesistengė eksponuotis. Tuo metu keli tapytojai jo drobes atrado dažų pardavėjo tėvo Tanguy krautuvėlėje Paryžiuje. Paroda pabrėžia prekeivio Ambroise'o Vollardo vaidmenį: jo didžiulę Cézanne'o kolekciją ir parodas, kurias jis rengė 1895–1906 m. Toliau rodoma, kaip dailininką pripažino rinka ir muziejai: pirmieji muziejų įsigijimai, pomirtinė retrospektyva 1907 m. Rudens salone ir didžiosios tarptautinės 1910-ųjų parodos.
Organizatoriai sako, kad šie įvykiai atnešė Cézanne'ui kritikų pripažinimą ir komercinę sėkmę, o jį patį pavertė modernizmo tėvu. Picasso jį vadino „mūsų visų tėvu“. Parodoje matyti, kaip skirtingai jį skaitė XX a. pradžios Europos avangardas, o po karo lyrinės ir optinės abstrakcijos bei „hard edge“ tapybos kūrėjai Europoje ir JAV. Paskutinėse salėse klausiama, kas lieka iš Cézanne'o mito postmodernizmo laikais.
Pirmą kartą nuo 1995 metų
„The Art Newspaper“ teigimu, tai pirmoji didelė Cézanne'o paroda Paryžiuje nuo 1995 m., o trijų institucijų bendradarbiavimą iš dalies paskatino tai, kad Pompidou centras penkeriems metams uždarytas renovacijai. Tarp kitų menininkų leidinys mini ir Maxą Beckmanną, Kazimirą Malevičių, André Derainą, Zao Wou-Ki, Etel Adnan ir fotografą Wolfgangą Tillmansą.
Bilietas kainuoja 19 €, lengvatinis 16 €, jaunesniems nei 18 metų įėjimas nemokamas. Paroda atvira nuo antradienio iki sekmadienio 10–19.30 val., penktadieniais iki 22 val.
