2 000 frankų už Van Gogho sodą: Paryžius pagaliau pagerbia kolekcininką, kurį pamiršo istorija

Spalio 9 d. Paryžiaus Fondation Louis Vuitton atidarė parodą „Gustave Fayet: Collector - Artist Designer“, pirmąją didelę tarptautinę parodą, skirtą prancūzų kolekcininkui, menininkui ir dizaineriui Gustave'ui Fayet (1865–1925). Paroda užima visas fondo erdves Bulonės miške ir veiks iki 2027 m. kovo 8 d. Pirmą kartą per šimtmetį vienoje vietoje surinkta daugiau nei 250 kūrinių iš jo dabar po pasaulį išsibarsčiusios kolekcijos, o šalia jų rodomi 374 paties Fayet darbai, dauguma niekada neeksponuoti ir restauruoti specialiai šiai progai.

Iš viso parodoje 728 kūriniai ir dokumentai, juos paskolino 64 tarptautinės institucijos ir 71 privati kolekcija. Fondo duomenimis, rodoma 10 Vincento van Gogho paveikslų, 78 Paulio Gauguino ir 86 Odilono Redono kūriniai, taip pat Degas, Cézanne'o, Toulouse-Lautreco, Renoiro, Morisot, Signaco, Bonnard'o, Vuillard'o ir Matisse'o darbai. LVMH vadovas Bernard'as Arnault, cituojamas The Art Newspaper, Fayet vadina viena geriausiai saugomų modernaus meno istorijos paslapčių. Vyriausioji kuratorė yra Sylvie Patry, ekspoziciją sukūrė režisierius Robert'as Carsenas.

Kolekcininkas, pirkęs anksčiau už kitus

Fayet, vyndarys ir verslininkas iš Béziers miesto Prancūzijos pietuose, buvo vienas pirmųjų Van Gogho kolekcininkų. The Art Newspaper Van Gogho tyrinėtojas Martinas Bailey rašo, kad 1901–1909 m. jis įsigijo net 16 Van Gogho paveikslų ir 1909 m. buvo vienas iš keturių didžiausių privačių šio dailininko kūrybos kolekcininkų. Už „Viešąjį sodą Arlyje“ (1888) jis 1901 m. sumokėjo 2 000 frankų, o 1924 m., likus keliems mėnesiams iki jo mirties, paveikslas buvo įvertintas 200 000 frankų.

Svarbiausias parodos kūrinys yra „Autoportretas su perrišta ausimi ir pypke“ (1889), nutapytas praėjus vos dviem savaitėms po to, kai susipykęs su Gauguinu Van Goghas susižalojo ausį. Fayet jį nusipirko 1902 m. ir visada kabino savo miegamajame. Fondo duomenimis, Prancūzijoje šis paveikslas nerodytas nuo 1937 m., o parodoms neskolintas nuo 1990 m. Fayet taip pat buvo vienas pirmųjų, surengusių Picasso parodą, o savo namuose Paryžiaus centre įkūrė Gauguino „muziejų“ su beveik 200 kūrinių.

Dėmė kaip piešinio pradžia

Viršutiniame aukšte rodomas pats Fayet kūrėjas. Apie 1912 m., po beveik dešimties metų pertraukos grįžęs prie teptuko, jis ėmė tapyti akvarele ant sugeriamojo popieriaus: atsitiktinės dėmės virsdavo gėlėmis ir plūduriuojančiomis formomis, fondo žodžiais, abstrakcijos pakraščiuose. „Graži dėmė gali būti gražaus piešinio pradžia“, rašė Fayet. 1920 m. Paryžiuje jis įkūrė „Atelier de la Dauphine“ dirbtuves, kuriose šie motyvai virto kilimais, o jų pirkėjai buvo Jeanne Lanvin, Jacques'as Doucet ir kiti to meto meno mylėtojai.

Parodoje pristatomas ir Redono dekoratyvinis ansamblis „Diena“, „Naktis“ ir „Tyla“, sukurtas Fontfroide abatijos bibliotekai netoli Narbonos. Fayet abatiją nupirko 1908 m., norėdamas ją paversti visuminiu meno kūriniu, o fondas rašo, kad šie panelai plačiajai publikai atskleidžiami pirmą kartą. Kartu su Gallimard leidykla išleistos dvi knygos, o vieša duomenų bazė aprašys apie 740 kūrinių ir 100 estampų, iki šiol nustatytų Fayet kolekcijoje.