Klimtas už 236,4 mln. $: vienas portretas ir dvidešimt minučių nervų
Gustavo Klimto „Elisabeth Lederer portretas“ iš Leonardo A. Lauderio kolekcijos Sotheby's parduotas už 236,4 mln. $. Tai antras brangiausias kada nors aukcione parduotas kūrinys.
Vidinis Mecenato balsasDvidešimt minučių kovos už vieną portretą. Aš tiek laiko kartais ieškau vienos spalvos. Klimtas ją, matyt, rado.
Lapkričio 18 d. Sotheby's surengė pirmąjį aukcioną naujojoje būstinėje Breuerio pastate Niujorke. Gustavo Klimto „Elisabeth Lederer portretas“ (1914–1916) po 20 minučių kovos parduotas už 236,4 mln. $. Tai brangiausias kada nors aukcione parduotas modernaus meno kūrinys ir brangiausias kūrinys per visą Sotheby's istoriją.
Varžytynes vedęs Oliveris Barkeris jas pradėjo nuo 130 mln. $. Pabaigoje kovojo du telefonu dalyvavę pirkėjai, laimėtojo vardas neskelbiamas. Kaina daugiau nei dvigubai viršijo ankstesnį Klimto aukciono rekordą (108,8 mln. $). Brangiau aukcione parduotas tik Leonardo da Vinci „Pasaulio Gelbėtojas“ (Salvator Mundi): 2017 m. Christie's už jį sumokėta 450,3 mln. $.
Tą patį vakarą iš tos pačios kolekcijos parduoti ir du Klimto peizažai: „Žydinti pieva“ (Blumenwiese, 1908) ir „Miško šlaitas prie Unteracho“ (Waldabhang bei Unterach am Attersee, 1916). Už juos kartu sumokėta 154,3 mln. $, iš jų už „Žydinčią pievą“ 86 mln. $. Edvardo Muncho „Joninių naktis“ parduota už 35,1 mln. $. Abu Lauderio kolekcijos aukcionai, lapkričio 18 ir 19 d., surinko 531,3 mln. $.
Mecenatų dukters portretas
Paveikslas vaizduoja Elisabeth, svarbiausių Klimto mecenatų Augusto ir Serenos Lederer dukterį. Ši šeima sukaupė didžiausią kada nors surinktą Klimto kūrinių kolekciją. Dukters portretą Lederer užsakė 1914 m., o gavo 1916 m. Klimtas nutapė tris šeimos moterų kartas: Sereną (1899, dabar Metropolitano meno muziejuje), Elisabeth ir, 1917 m. užsakymu, jos senelę Charlotte Pulitzer.
1938 m. naciai paveikslą konfiskavo. Elisabeth, gelbėdamasi nuo persekiojimo, 1939 m. paprašė oficialiai pripažinti Klimtą savo biologiniu tėvu. Tai buvo išgalvota istorija, kurią dokumentu patvirtino ir jos motina. Elisabeth liko Vienoje ir mirė 1944 m. Vienuolika konfiskuotų Lederer kolekcijos Klimto paveikslų 1943 m. rodyti Belvederio rūmuose, vėliau perkelti į Immendorfo pilį Žemutinėje Austrijoje ir karo pabaigoje sudegė kartu su pastatu. Šeimos portretai ten nepateko, todėl išliko. 1948 m. jie grąžinti Elisabeth broliui Erichui Ledereriui.
Lauderio kolekcija
1985 m. gruodį paveikslą iš Serge'o Sabarsky galerijos Niujorke įsigijo kosmetikos bendrovės „Estée Lauder“ paveldėtojas Leonardas A. Lauderis. Jo kolekcijoje portretas išbuvo 40 metų: ilgai kabojo virš valgomojo stalo jo namuose, o 2017–2025 m. buvo ilgalaikėje paskoloje Kanados nacionalinėje galerijoje Otavoje. Lauderis mirė 2025 m. birželį, sulaukęs 92 metų. Jis buvo Whitney Amerikos meno muziejaus, anksčiau veikusio tame pačiame Breuerio pastate, valdybos pirmininkas, o savo kubizmo kolekciją padovanojo Metropolitano meno muziejui.
Po dviejų dienų tame pačiame pastate buvo pasiektas dar vienas rekordas: Fridos Kahlo „Sapnas (Lova)“ parduotas už 54,7 mln. $ ir tapo brangiausiu moters menininkės kūriniu aukcione. Visa Sotheby's lapkričio aukcionų savaitė Niujorke surinko 1,17 mlrd. $, antrą pagal dydį sumą bendrovės istorijoje.
