Trečiadienis, spalio 7 d.

Jis turėjo visą daržinę, ji kambarėlį viršuje: Metropolitenas pirmą kartą kabina Krasner ir Pollocką greta

Niujorko Metropoliteno muziejuje spalio 4 d. atidaryta paroda „Krasner and Pollock: Past Continuous“. Daugiau nei 120 kūrinių ir dokumentų rodo abiejų abstrakčiojo ekspresionizmo dailininkų kelius visą gyvenimą, iki 2027 m. sausio 31 d.

Vidinis Mecenato balsasMondrianas jai pasakė: labai stiprus vidinis ritmas, laikykis jo. Kartais menininkui užtenka vieno tokio sakinio, kad išlaikytų dar keturiasdešimt metų.

2 min. skaitymo

Kairėje Jacksono Pollocko „Easter and the Totem“ (1953), dešinėje Lee Krasner „Rising Green“ (1972)
Kairėje Jacksono Pollocko „Easter and the Totem“ (1953), dešinėje Lee Krasner „Rising Green“ (1972). © 2026 Pollock-Krasner Foundation / Artists Rights Society (ARS), New York

Spalio 4 d. Niujorko Metropoliteno muziejuje atidaryta paroda „Krasner and Pollock: Past Continuous“, skirta Lee Krasner (1908–1984) ir Jacksonui Pollockui (1912–1956). Joje daugiau nei 120 paveikslų, darbų ant popieriaus ir dokumentų, dalis jų iš privačių kolekcijų ir retai rodomi viešai. The Art Newspaper rašo, kad tai pirmoji didelė Metropoliteno paroda, skirta kuriam nors iš šių dailininkų, Be to, tai pirmoji paroda, kurioje greta rodomi visi abiejų kūrybos keliai. Iki šiol dėmesys dažniausiai tekdavo trumpam jų bendro gyvenimo Long Ailande laikotarpiui.

Parodą kuravo Davidas Breslinas ir Brinda Kumar. Kūriniai kabinami chronologiškai, kad būtų matyti, kaip kiekvienas dailininkas keitėsi atskirai ir šalia kito. Breslinas sako, kad parodos, skirtos tik 1942–1956 m., Krasner nėra teisingos: „Ji turėjo mažesnę dirbtuvę. Jis turėjo visą daržinę. Abstraktųjį ekspresionizmą valdė mastelis, todėl jam sekėsi geriau.“ Garsiuosius Pollocko „lašinimo“ paveikslus, kurie, pasak kuratoriaus, tapo „lyg tapetai“, parodoje bandoma parodyti kitaip: jie kabinami skirtingais kampais, šalia atspindinčių paviršių.

Lee Krasner 1983 m. prie savo abstraktaus paveikslo, ryškiai rožiniu švarku
Lee Krasner 1983 m. prie savo abstraktaus paveikslo, ryškiai rožiniu švarku. Bernard Gotfryd / Library of Congress · Viešasis domenas

Nuo Mondriano pagyrimo iki daržinės

Lee Krasner gimė 1908 m. Bruklyne, mokėsi Cooper Union, Nacionalinėje dizaino akademijoje ir pas Hansą Hofmanną. ARTnews primena, kad Pietas Mondrianas, pamatęs jos paveikslą Amerikos abstrakčiųjų menininkų parodoje, jai pasakė: „Labai stiprus vidinis ritmas. Laikykis jo.“ Su Pollocku ji susipažino ruošdamasi tai pačiai grupinei parodai, kurią rengė Johnas Grahamas. 1945 m. spalį jie susituokė ir persikėlė į Springsą prie East Hamptono. Ūkio namą padėjo nupirkti 2 000 $ paskola iš kolekcininkės Peggy Guggenheim.

1956 m., kai Krasner buvo Europoje, Pollockas žuvo automobilio avarijoje. Po metų ji persikėlė į jo daržinės dirbtuvę ir pradėjo tapyti didelio formato drobes. Kuratorė Kumar sako, kad Krasner išgyveno Pollocką keliais dešimtmečiais ir tai tikriausiai buvo produktyviausias jos laikas. Kartu ji tvarkė vyro palikimą ir jo rinką. „Ji nustatė kartelę visam abstrakčiajam ekspresionizmui“, The Art Newspaper sakė Breslinas.

Kodėl „Past Continuous“

Paroda pavadinta 1976 m. Krasner kūriniu „Past Continuous“, sukurtu praėjus dvidešimčiai metų po Pollocko mirties. Tai mišrios technikos paveikslas su koliažu iš jos ankstesnių piešinių. Kuratorių teigimu, paroda ir prasideda, ir baigiasi koliažais. „Abstrakčiojo ekspresionizmo tapyba nėra tai, į ką žiūri. Ji tave praryja“, sako Breslinas. Metropoliteno muziejus Krasner istorijoje svarbus ir dėl kitos priežasties: 1984 m. čia vyko jos atsisveikinimo ceremonija. Paroda veiks iki 2027 m. sausio 31 d.