Kolekcionuoti pradėjo vėlų vakarą pas dailininką, dabar atveria 25 mln. € muziejų tarp Gruzijos vynuogynų
Gruzijoje lapkričio 2 d. atsidaro Kvarelio šiuolaikinio meno fondas, kurį įkūrė logistikos verslininkas ir kolekcininkas Jemalas Inaishvili. Pirmoji paroda pasakoja Gruzijos meno istoriją nuo 1960-ųjų.
Vidinis Mecenato balsasKeturiasdešimt metų pirkti gyvų dailininkų darbus, kai beveik niekas neperka. Tai jau ištikimybė, kurią galima pakabinti ant sienos.
Rytų Gruzijoje, Kachetijos vyno regione, pirmadienį, lapkričio 2 d., duris atveria Kvarelio šiuolaikinio meno fondas (Kvareli Foundation for Contemporary Art). Tai privati institucija, skirta Gruzijos šiuolaikiniam menui. Ją įkūrė laivybos ir logistikos verslininkas Jemalas Inaishvili, daugiau nei 40 metų kolekcionuojantis gruzinų dailininkų kūrybą. The Art Newspaper duomenimis, bendra projekto kaina viršija 25 mln. €, juos skyrė Inaishvili ir jo šeima.
Fondas įsikūrė maždaug už 150 km į rytus nuo Tbilisio, 115 akrų (apie 46 ha) sklype, kurį nupirko pats įkūrėjas. Dviejų aukštų pastato fasadas sudarytas iš kraujo raudonumo lamelių, įrėmintų sidabriškai pilku karkasu. Ant stogo įrengtas amfiteatras pasirodymams ir kino seansams. Teritorijoje yra skulptūrų, penkių žvaigždučių viešbutis „The House Hotel Kvareli“ ir vyninė „Vazovani“, gaminanti vyną tik iš savo vynuogių.
Nuo 1960-ųjų iki šiandien
Pirmoji paroda „Gruzijos šiuolaikinis menas: ištakos ir tęstinumas“ veiks iki 2027 m. sausio 15 d. Joje Inaishvili kolekcija papildyta kitų savininkų paskolintais darbais. Paroda rodo, kaip po Stalino mirties dailininkai ėmė eksperimentuoti, kaip 8–9 dešimtmečiais jie burdavosi į grupes, priešinusias oficialiam sovietiniam menui, pavyzdžiui, avangardo kolektyvą „Archivarius“, ir kaip 10-ojo dešimtmečio karo bei skurdo patirtį Miša Šengelija ir Kote Sulaberidzė perteikė per juodąjį humorą. Oficialiame parodos puslapyje ją pristato Karlo Kacharavos darbas „Karalius“ (1987). Daugelis kūrinių viešai rodomi pirmą kartą.
Kolekcionuoti Inaishvili pradėjo apie 1985 m., per vėlyvą vakarą dailininko Irakli Sutidzės namuose: „Pasakiau: noriu nupirkti šį darbą.“ Nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio jis renka tik šiuolaikinį meną. Pasak jo, po nepriklausomybės atkūrimo šalis buvo neturtinga ir kolekcininkų beveik nebuvo. Apie dešimtadalį jo rinkinio sudaro užsienio menininkų darbai, tarp jų ukrainiečių, kuriuos jis sako ypač norintis paremti dabar.
Erdvė tiems, kam jos trūksta
Fondo kūrybos vadovė Nino Sulkhanishvili sako, kad viena pagrindinių misijų yra parodyti menininkus, kuriems nesuteikiama vietos institucijose, kartais ir dėl jų politinių pažiūrų. Nuo 2024 m. Gruzijoje vyksta protestai prieš užsienio įtakos įstatymą ir vyriausybės sprendimą sustabdyti stojimo į ES derybas. Kultūros darbuotojai tada boikotavo valstybines institucijas, todėl nepriklausomos erdvės įgijo naują svorį.
Ateityje fonde planuojama rezidencijų programa, o svetainėje jau skelbiama Elenės Chantladzės personalinė paroda. „Gruzijos menininkams trūksta paramos. Turime sužadinti apetitą“, sako Inaishvili. Jis tikisi, kad fondas paskatins ir kitus turtingus gruzinus bei užsienio svečius pirkti ir remti šalies menininkus.
