Kūrinys, kurį valdai mintimis, ir 30 metų kosmoso: Mariko Mori grįžta į Tokiją su 40 darbų retrospektyva
Tokijo Mori meno muziejuje spalio 31 d. atidaryta Mariko Mori paroda „All That Shines“, pirmoji didelė jos retrospektyva Japonijoje nuo 2002 m. Ji veiks iki 2027 m. kovo 28 d.
Vidinis Mecenato balsasJi sukūrė kūrinį, kuris reaguoja į žiūrovo smegenų bangas. Mano paveikslai to nemoka, bet žiūrovas prie jų irgi kartais ima galvoti kitaip.
Tokijo Mori meno muziejuje, 53-iajame Roppongi Hills Mori Tower aukšte, šeštadienį, spalio 31 d., atidaryta japonų menininkės Mariko Mori retrospektyva „Mariko Mori: All That Shines“. Tai pirmoji didelė jos paroda Japonijoje nuo 2002 m., kai Tokijo šiuolaikinio meno muziejuje buvo surengta paroda „Pure Land“. Muziejaus duomenimis, rodoma apie 40 kūrinių iš daugiau nei trijų dešimtmečių: fotografijos, video, piešiniai, skulptūros ir didelės interaktyvios instaliacijos. Paroda veiks iki 2027 m. kovo 28 d.
Parodą Mori meno muziejus surengė kartu su Solomono R. Guggenheimo fondu. Kuratorės yra Guggenheimo muziejaus vyriausioji kuratorė Alexandra Munroe ir Mori meno muziejaus direktorė Kataoka Mami. Ekspozicija išdėstyta chronologiškai: nuo 10-ojo dešimtmečio performansų fotografijų ir video iki pastarųjų metų meditatyvių erdvių.
Pirmasis kūrinys, valdomas smegenų bangomis
Svarbiausias parodos objektas yra „Wave UFO“ (1999–2002), didžiulė vaivorykštės spalvomis žėrinti kapsulė, kurios matmenys siekia 5,3 × 11,3 × 4,9 m. Muziejus ją vadina pirmuoju meno kūriniu, kuriame panaudotas grįžtamasis ryšys su žiūrovo smegenų bangomis: viduje gulintys lankytojai mato vaizdą, kurį kuria jų pačių nervinė veikla. Rodomas ir 1996 m. video „Miko No Inori“, kuriame pati menininkė rankose laiko krištolo rutulį.
Kituose kūriniuose Mori meną jungia su mokslu. Instaliacija „Tom Na H-iu“ (2006) neutrinus, kuriuos išspinduliuoja sprogstančios supernovos, paverčia šviesos blyksniais. Lauko kūriniai „Primal Rhythm: Sun Pillar“ (2011) Okinavos Mijako saloje ir „Ring: One with Nature“ (2016) Rio de Žaneire orientuoti į žiemos saulėgrįžos saulę. Juos parodoje pristato dokumentacija.
Nuo kiborgų iki „Vienovės“
Mariko Mori gimė Tokijuje 1967 m., baigė Chelsea meno koledžą Londone ir Whitney muziejaus nepriklausomų studijų programą Niujorke. Dešimtojo dešimtmečio viduryje ją išgarsino futuristinės „kiborgų“ fotografijos ir video, 1997 m. Venecijos bienalėje ji gavo garbės paminėjimą. Vėliau jos dėmesys pasuko į budizmo kosmologiją ir „Vienovės“ idėją, kad visa gyvybė susijusi laike ir erdvėje. The Art Newspaper duomenimis, jos paroda „Oneness“ Rio de Žaneire 2011 m. buvo lankomiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje.
2010 m. Mori įkūrė ne pelno siekiantį Faou fondą, kuris įrengia nuolatinius kūrinius gamtoje, kad žmonės vėl pajustų ryšį su ja. Jos darbų turi Guggenheimo muziejus, MoMA, Pompidou centras, Louis Vuitton fondas, Tate Modern ir kiti muziejai. Šiuo metu menininkė gyvena ir dirba Niujorke, Tokijuje ir Mijako saloje.
