Mėlyna kaip vasara, rožinė kaip žiema: Marina Perez Simão Frieze London mugėje pastatė 11 paveikslų erdvėlaivį
Pace galerija Frieze London mugėje (spalio 14–18 d.) rodo braziliškos abstrakcionistės Marinos Perez Simão naujų paveikslų personalinę ekspoziciją. Vienuolika drobių nutapyta trimis spalvų šeimomis: mėlyna, pilka ir purpurine.
Vidinis Mecenato balsasJi paslėpė dirbtuvėje visas spalvas, kad rastų tris. Aš kartais ištisą mėnesį ieškau vienos ir randu ją tik tada, kai nustoju ieškoti.
Šiandien Londono Regento parke atsidarančioje Frieze London mugėje Pace galerija vietoje įprasto stendo pastatė uždarą erdvę, kurioje kabo tik vienos menininkės paveikslai. Braziliška abstrakcionistė Marina Perez Simão nutapė 11 naujų drobių: tris mėlynas, tris pilkas ir penkias purpurines. Stendas D23 suplanuotas X raidės forma, todėl į jį galima įeiti pro vidurį arba iš šonų, o menininkė pati jį vadina erdvėlaiviu, kuriame reikia sustoti ir susikaupti. Mugė vyks iki spalio 18 d.
„Tai nėra monochromai“, sako Perez Simão galerijos pranešime. Ji dirbo su mėlynų, pilkų ir rožinių atspalvių šeimomis, kad kiekvienas paveikslas elgtųsi taip, lyg turėtų visą paletę. Spalva drobėse keičiasi žiūrovui judant: iš vieno kampo matyti mėlyna, iš kito rožinė. Pilkuose paveiksluose susimaišo purpurinė ir mėlyna, o apatiniuose sluoksniuose paslėpta geltona ir ochra, todėl atsiranda švytėjimas, panašus į rūką prieš saulę.
Planeta druskos debesyse
Šiai serijai menininkę įkvėpė NASA atrasta rožinė planeta GJ 504 b, kelis kartus už Jupiterį masyvesnis dujų milžinas, apgaubtas druskos debesų. Savo drobes Perez Simão vadina „miglotais keistų pasaulių aprašymais“. ARTnews ji pasakojo, kad rožinę rinktis buvo sunku, nes masinėje kultūroje jos pilna: Barbės, kramtomosios gumos ir cukraus vatos atspalviai. Todėl pasirinko purpurinę, kurią įmanoma priartinti prie gamtoje sutinkamų spalvų. Atspirties taškai buvo Picasso mėlynasis ir rožinis laikotarpiai bei Fra Angelico rožinė.
Mėlyną suvaldyti buvo dar sunkiau. Menininkė dažų beveik nemaišė su balta, tik jungė skirtingas mėlynas, pavyzdžiui, kobaltinę su cerulėjine, kol išgaudavo žalsvą toną. Pasak jos, mėlynus paveikslus beveik neįmanoma nufotografuoti, todėl teko surengti tris fotosesijas. Ji savo drobių nelakuoja, kad žiūrovas iš arti matytų visus sluoksnius ir netobulumus. Tapo stovėdama, apsiavusi tik kojinėmis ir be kėdės, o kurdama šią seriją paslėpė dirbtuvėje visus spalvotus daiktus.
Nuo Solanaceae iki Londono
Tamsesnius atspalvius San Paule gyvenanti menininkė pradėjo tyrinėti 2024 m. parodoje „Solanaceae“ Pace galerijoje Los Andžele, pavadintoje bulvinių augalų šeimos vardu. Vėliau tais pačiais metais jos darbai buvo rodomi Mendes Wood DM galerijoje Paryžiuje. Vienas iš Frieze London rodomų paveikslų, „Be pavadinimo“ (2026), yra 190 × 180 cm aliejus ant lino.
Pace savo pristatymą mugėje vadina instaliacija specialiai sukurtoje architektūrinėje aplinkoje. Menininkė pabrėžia, kad žiūrėti tapybą yra kūno patirtis, kurios neatstoja telefono ekrane matomi vaizdai. Ar šis tylos kambarys mugės triukšme atsipirks pardavimais, paaiškės per artimiausias penkias mugės dienas.
