Folija, segtukai ir virtuvė vietoj dirbtuvės: trys Turino muziejai vienu metu švenčia Marisos Merz šimtmetį
Spalio 29 d. Turine atidaroma paroda „Marisa Merz. La danza delle ore“, išdėstyta trijose institucijose: Castello di Rivoli, Fondazione Merz ir GAM. Ji veiks iki 2027 m. balandžio 4 d.
Vidinis Mecenato balsasJi kūrė namuose, tarp vaiko lovelės ir viryklės, iš folijos ir siūlų. Mums prireikė trijų muziejų, kad suprastume, kas vyko prie to virtuvės stalo.
Spalio 29 d. Turine atidaroma didžiausia kada nors surengta Marisos Merz (1926–2019) paroda. Šis Arte Povera judėjimo menininkės šimtmetis pažymimas iš karto trijose institucijose: Castello di Rivoli šiuolaikinio meno muziejuje, Fondazione Merz ir Turino miesto modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje GAM. Paroda „La danza delle ore“ („Valandų šokis“) veiks iki 2027 m. balandžio 4 d. Organizatoriai rašo, kad tokios apimties ir gylio retrospektyva vargu ar kada pasikartos.
Merz gimė Turine 1926 m. gegužės 23 d. Ji buvo vienintelė moteris tarp Arte Povera menininkų, o 2013 m. Venecijos bienalėje gavo Auksinį liūtą už viso gyvenimo kūrybą. Tos pačios trys institucijos jau buvo susivienijusios 2005 m., kai pagerbė jos vyrą ir bendražygį Mario Merzą, mirusį 2003 m. Parodos pavadinimas paimtas iš vieno lipnaus lapelio, kokių menininkė priklijuodavo visame savo bute.
Gyva skulptūra iš virtuvės folijos
Merz dirbo namuose, o jos medžiagos buvo kasdienės: aliuminio folija, segtukai, siūlai, mezgimas. Pirmasis svarbus jos darbas „Gyva skulptūra“ (1966) buvo sukabintas segtukais iš folijos juostų ir bute vijosi nuo televizoriaus iki pietų stalo. Jis priklauso GAM ir bus rodomas restauruotas Venarijos konservavimo ir restauravimo centre. Fondazione Merz, kuriai dabar vadovauja menininkės dukra Beatrice Merz, parodoje gilinsis į procesą ir virsmą. „Namai kaip darbo vieta jai buvo metodas. Patys namai buvo galimybė kurti ir dirbti“, The Art Newspaper sako Beatrice Merz.
Castello di Rivoli Manica Lunga salėje bus atkurta instaliacija „E il naufragar m'è dolce in questo mare“ („Ir saldu man skęsti šioje jūroje“, Leopardi eilutė). 1980 m. ji buvo rodyta Tucci Russo galerijoje Turine, o tų pačių metų Venecijos bienalėje kitu pavidalu, ir po to dingo. Atkuriant jos dalis, pavyzdžiui, bute rastus rudo popieriaus lakštus, buvo remtasi nuotraukomis ir liudininko pasakojimu.
Dešimt menininkių atsako Marisai
Rivoli muziejus pakvietė dešimt šiuolaikinių menininkių atsakyti į Merz kūrybą: Leonor Antunes, Micol Assaël, Beatrice Bonino, Miriam Cahn, Tacitą Dean, Theą Djordjadze, Larą Favaretto, Armineh Negahdari, Solange Pessoą ir latvę Daigą Grantiną, gimusią Saldus mieste 1985 m. „Tai trys skirtingi požiūriai ir trys skirtingos Marisos, nes ji aplink save sukūrė paslaptį ir už jos slėpėsi“, sako vienas Rivoli kuratorių Francesco Manacorda.
Kuratoriai: Rivoli muziejuje Francesco Manacorda ir Marianna Vecellio, Fondazione Merz Beatrice Merz ir Sébastienas Delot, GAM Chiara Bertola ir Chiara Parisi. Parodą remia Fondazione CRT. Visoms trims dalims bus išleistas vienas katalogas, jis bus pristatytas menininkei skirtoje konferencijoje.
