Pieštuku užrašytas vardas atvedė namo: Čikaga grąžins Metzingerio „Moterį su vėduokle“

Čikagos meno institutas (Art Institute of Chicago) rugsėjo 22 d. paskelbė, kad grąžins prancūzų kubisto Jeano Metzingerio paveikslą „Moteris su vėduokle“ (1913) Emanuelio Lewensteino paveldėtojams. Lewensteinas buvo žydų kilmės kolekcininkas Nyderlanduose. Paveikslas 1940 m. spalį, praėjus keliems mėnesiams po nacių invazijos, parduotas aukcione Amsterdame. Muziejus padarė išvadą, kad šis pardavimas įvyko dėl nacių persekiojimo.

Paveikslo kelias gerai dokumentuotas iki karo. 1919 m. jį įsigijo prekeivis menu Paulas Citroenas, Lewensteino giminaitis, o 1928 m. iš jo nupirko pats Lewensteinas, siuvimo mašinų bendrovės direktorius. Po kolekcininko mirties jo našlė, kaip manoma, kartu su kitais kūriniais atidavė paveikslą saugoti Amsterdamo Stedelijk muziejui. Kai 1940 m. kūrinys pateko į aukcioną, našlė jau buvo mirusi, o vaikai emigravę. Kas ir kokiomis aplinkybėmis pateikė paveikslą aukcionui, nežinoma.

Užrašas, kurio nesimatė

Tyrimą lėmė smulkmena paveikslo nugarėlėje. Infraraudonųjų spindulių nuotrauka atskleidė pieštuku užrašytą vardą „Paul Citroen“, kurio plika akimi beveik neįmanoma perskaityti. Kartu su Nyderlandų archyvuose rastais dokumentais, tarp jų 1940 m. aukciono katalogu ir olandų laikraščio straipsniu, šis užrašas susiejo kūrinį su Lewensteinų kolekcija. „Tai leido mums pirmą kartą susieti mūsų paveikslą su Lewensteinų šeima“, sakė muziejaus proveniencijos tyrimų vadovas Jacques'as Schuhmacheris. Pasak jo, paveikslas buvo arba konfiskuotas, arba parduotas verčiant.

Papildomą tyrimą muziejus atliko kartu su Kanados bendrove „Mondex“, kuri specializuojasi Holokausto metu prarastų kūrinių paieškoje ir šiuo atveju atstovauja paveldėtojams. Po karo, 6-ajame dešimtmetyje, paveikslas vėl pasirodė Nyderlandų meno rinkoje, vėliau perėjo per galerijas Paryžiuje ir Niujorke. 1959 m. jį Čikagos meno institutui padovanojo kolekcininkai Sigmundas Kunstadteris ir jo žmona.

Kubizmo paryžietė

Aliejumi ant drobės nutapytas 92,7 × 65,7 cm paveikslas vaizduoja elegantišką paryžietę plunksnuota skrybėle, laikančią vėduoklę. Metzingeris (1883–1956) čia naudoja vadinamąją judrią perspektyvą: veidas ir skrybėlė matomi iš kelių taškų vienu metu. 1914 m. paveikslas buvo rodytas modernaus meno parodoje Prahoje.

Holokausto laikų turto grąžinimo klausimais ilgai dirbęs JAV diplomatas Stuartas Eizenstatas muziejaus bendradarbiavimą pavadino pavyzdžiu, kaip muziejai turėtų taikyti proveniencijos tyrimus ir restitucijos praktiką. Paveikslas jau nukabintas iš ekspozicijos, o muziejus su kūrinių gabentojais derina jo perdavimą gyviems Lewensteino paveldėtojams. Šeima toliau ieško dar apie 100 dingusių kolekcijos kūrinių.