Šeštadienis, lapkričio 7 d.

Brūkšnelis po brūkšnelio iki žmogaus vidaus: mirė Indijos modernizmo meistras Jogenas Chowdhury (1939–2026)

Spalio 25 d. Kalkutos ligoninėje, sulaukęs 87 metų, mirė indų tapytojas ir grafikas Jogenas Chowdhury. Jis garsėjo linijos piešiniais ir kryžminiu štrichavimu, buvo Rashtrapati Bhavano galerijos kuratorius ir Indijos parlamento narys.

Vidinis Mecenato balsasČia be ironijos. Jo plunksna, brūkšnelis po brūkšnelio, rasdavo tai, ką žmogus slepia po oda.

1 min. skaitymo

Jogenas Chowdhury su žilais ilgais plaukais Kalkutos dailės akademijoje 2012 m., fone spalvingas paveikslas
Jogenas Chowdhury su žilais ilgais plaukais Kalkutos dailės akademijoje 2012 m., fone spalvingas paveikslas. Biswarup Ganguly · CC BY 3.0

Spalio 25 d. privačioje Kalkutos ligoninėje mirė Jogenas Chowdhury, vienas žymiausių Indijos modernizmo dailininkų. Jam buvo 87 metai. Indijos žiniasklaida, remdamasi ligoninės šaltiniais, rašo, kad daugiau nei metus jis sirgo kraujo vėžiu. Vakarų Bengalijos vyriausiasis ministras Suvendu Adhikari jį pavadino „aukštu mūsų kultūros pasaulio stulpu“, o buvusi vyriausioji ministrė Mamata Banerjee rašė, kad jis buvo „Bengalijos ir Indijos pasididžiavimas“.

Chowdhury gimė 1939 m. Daharparos kaime, Faridpūro apylinkėse, dabartiniame Bangladeše. Jo motina garsėjo tradiciniais alpanos piešiniais, tėvas tapė ir lipdė. Per Indijos padalijimą šeima persikėlė į Kalkutą. 1955–1960 m. jis studijavo Kalkutos vyriausybinėje dailės ir amatų kolegijoje, pirmiausia dirbo dailės mokytoju Howrah Zilla mokykloje, o septintajame dešimtmetyje mokėsi Paryžiaus dailės akademijoje.

Jogenas Chowdhury 2016 m. prie knygų lentynos, su pilka liemene ir šaliku
Jogenas Chowdhury 2016 m. prie knygų lentynos, su pilka liemene ir šaliku. Faizul Latif Chowdhury · CC BY-SA 4.0

Linija, kuri atveria vidų

Chowdhury didžiausią garsą pelnė tušo linija ir kryžminiu štrichavimu. Smulkiais susikertančiais brūkšneliais jis švelniai iškraipydavo žmogaus figūrą, priartindavo ją prie karikatūros. Pasak ARTnews, tai nebuvo pašaipa: taip jis rodė vidinį žmogaus pasaulį. Menotyrininkas R. Siva Kumaras rašė, kad jo figūros sukurtos „dekoratyvaus užsispyrimo ir ekspresyvaus iškraipymo derinio“ ir „alsuoja gausiu jausmingumu“.

1972 m. jis tapo Indijos prezidento rezidencijos Rashtrapati Bhavano meno galerijos kuratoriumi Naujajame Delyje. Vėliau ilgai gyveno ir dirbo Santiniketane, Vakarų Bengalijoje. ARTnews duomenimis, 1966 m. jis gavo Paryžiaus „Prix de la Jeune Peinture“, o 1986 m. buvo apdovanotas antrojoje Havanos bienalėje.

Dailininkas parlamente

2014 m. Trinamool Congress partija jį išrinko į Indijos parlamento aukštuosius rūmus Radžja Sabhą, kur jis atstovavo Vakarų Bengalijai iki 2020 m. 2012 m. jam suteiktas Banga Bibhushan, aukščiausias Vakarų Bengalijos civilinis apdovanojimas.

Kalkutos dailininkas Samiras Aichas, kaip cituoja ARTnews, jo mirtį pavadino asmenine netektimi ir ženklu, kad užsiveria visas Bengalijos meno istorijos skyrius.