Jo namuose paveikslai kabėjo net spintose: mirė amerikiečių tapybos kolekcininkas Richardas Manoogianas
Rugsėjo 25 d., sulaukęs 90 metų, mirė Detroito pramonininkas, filantropas ir amerikiečių tapybos kolekcininkas Richardas Manoogianas. 1987 m. jis už 6 mln. $ įsigijo George'o Calebo Binghamo „Linksmuosius plukdytojus“.
Vidinis Mecenato balsasČia be ironijos. Jis pirko tai, ką kiti laikė antraeiliu, ir parodė, kad tai verta didžiausių muziejų.
Rugsėjo 25 d., sulaukęs 90 metų, mirė Richardas Manoogianas, JAV bendrovės Masco garbės pirmininkas, filantropas ir vienas žymiausių amerikiečių tapybos kolekcininkų. Jo mirtį patvirtino Masco. Bendrovę 1929 m. įkūrė jo tėvai, armėnų imigrantai Alexas ir Marie Manoogianai, ji išgarsėjo vienos rankenos maišytuvais Delta.
Richardas Manoogianas į Masco atėjo 1958 m., 1985 m. tapo valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi, o nuo 2012 m. buvo garbės pirmininkas. Bendrovės pranešime rašoma, kad jam vadovaujant pardavimai išaugo nuo 55 mln. $ iki daugiau nei 8 mlrd. $ 2007 m. ARTnews jį šešis kartus įtraukė į 200 svarbiausių pasaulio kolekcininkų sąrašą, pradedant pačiu pirmuoju 1990 m. leidimu.
Paveikslas, kuris kainavo 6 milijonus
Amerikiečių tapybą Manoogianas rimtai kolekcionuoti pradėjo 8-ojo dešimtmečio viduryje. 1987 m. jis iš Pellų šeimos fondo už 6 mln. $ įsigijo George'o Calebo Binghamo paveikslą „Linksmieji plukdytojai“ (1846). Tuo metu tai buvo viena didžiausių sumų, kada nors sumokėtų už amerikiečių paveikslą. Iki tol kūrinys nuo 1953 m. buvo deponuotas Vašingtono Nacionalinėje dailės galerijoje, kurios patikėtinių tarybos narys buvo ir pats Manoogianas.
1989 m. ta pati galerija surengė parodą „American Paintings From the Manoogian Collection“: 63 paveikslai, tarp jų Thomaso Eakinso, Johno Singerio Sargento ir Mary Cassatt darbai. Paroda vėliau keliavo į San Francisko de Young muziejų, Niujorko Metropoliteno muziejų ir Detroito dailės institutą. Tuometis galerijos direktorius J. Carteris Brownas tada sakė, kad Manoogiano namuose reikia saugotis net užeinant į vonią ar spintą, nes visur kabo menas.
Pats kolekcininkas sakė, kad jį skatino jausmas, jog amerikiečių menas dažnai nepakankamai vertinamas. Kolekciją jis vadino padėka šaliai, kuri 1920 m. priėmė jo tėvus.
Muziejų globėjas
Manoogianas buvo Detroito dailės instituto valdybos garbės pirmininkas ir dosnus jo rėmėjas kartu su žmona Jane. Jis taip pat dirbo Smithsono amerikiečių meno archyvo ir Amerikos meno federacijos valdybose. Jų abiejų kolekcijos darbai buvo rodomi pirmojoje Richardo ir Jane Manoogianų meno galerijos parodoje Grosse Pointe Parke, Mičigane. Šeima prašo vietoj gėlių aukoti Alexo ir Marie Manoogianų mokyklai, Šv. Jono armėnų bažnyčiai ir Makinako salos gamtos apsaugos fondui.
