Be jos nebūtų ką vežti į Tokiją: Vilniuje atidaryta paroda apie Čiurlionio seserį Valeriją

Rugsėjo 22 d., minint M. K. Čiurlionio 151-ąsias gimimo metines, M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) atidaryta paroda „Pasaulis be Čiurlionio. Valkirija/Vilks/Motulė“. Ji skirta dailininko ir kompozitoriaus seseriai Valerijai Čiurlionytei-Karužienei (1896–1982), kurios 130-osios gimimo metinės sukanka šiemet. Paroda veiks iki lapkričio 28 d.

Organizatorių teigimu, 1914–1953 m. Čiurlionio tapybai ne mažiau kaip keturis kartus grėsė pražūtis, ir visais atvejais svarbų vaidmenį ją gelbėjant atliko Valerija. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m., Lietuvių dailės draugijos pavedimu ji lydėjo į Maskvą evakuojamus brolio paveikslus, o 1919 m. rūpinosi jų grąžinimu į Lietuvą. 1946 m. per Didįjį Kauno potvynį vanduo užliejo Lietuvos banko rūsius, kuriuose buvo saugomi dailininko kūriniai. Vėliau ji gynė brolio kūrybą nuo sovietinės ideologijos, o jos pastangomis Kaune atidaryta Čiurlionio darbų galerija.

Trys vardai

Parodos pavadinime užkoduoti trys Valerijos vardai. Vyriausiasis brolis ją vadino Valkirija, laiškus ji pasirašinėjo Vilks, o paskutiniais gyvenimo metais artimieji ją vadino Motule. Daugiau nei dvidešimt metų už brolį jaunesnė sesuo, pasak menotyrininkės Aušros Česnulevičienės, nuo mažens rūpinosi, kad jo darbo vieta būtų sutvarkyta, o paletė ir teptukai paruošti. 1945–1982 m. ji dirbo Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, nuo 1967 m. vadovavo M. K. Čiurlionio skyriui.

Parodos idėja kilo A. Česnulevičienei, o sukūrė ją kino režisierius ir poetas Romas Lileikis, Čiurlionių giminės atstovas: Valerija buvo jo senelės sesuo. Parodos dailininkas yra Giedrius Laurušas. Ekspozicijai panaudoti Valerijos užrašai „Laikas ir mes jame“, kuriuos ji rašė 1914–1953 m., ir kita šeimos archyvo medžiaga, kurią suteikė jos vaikaitis Kąstis Zakis. Didžioji dalis dokumentų viešai rodoma pirmą kartą.

Kodėl tai svarbu

„Jeigu nebūtų Valerijos Čiurlionytės-Karužienės, mes apie Čiurlionį nežinotume nieko. Tiksliau, žinotume, bet negalėtume jo pasitikti fiziškai“, LRT sakė R. Lileikis. A. Česnulevičienė priminė, kad be jos išsaugotų drobių „nebūtume ką skraidinti į Japoniją“. Šių metų pavasarį Čiurlionio paroda Tokijo Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje sulaukė beveik 180 000 lankytojų.

Atidarymo vakarą M. K. Čiurlionio namų direktorius, pianistas Rokas Zubovas, kartu su smuikininku ir kompozitoriumi Mihkeliu Keremu (Didžioji Britanija ir Estija) pristatė naują Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ adaptaciją smuikui ir fortepijonui. Paroda M. K. Čiurlionio namuose veiks iki lapkričio 28 d.