Sekmadienis, lapkričio 8 d.

Beveik 180 000 japonų sustojo prie Čiurlionio: Tokijas rado mūsų žvaigždėlapį

Pirmoji didelė Čiurlionio retrospektyva Japonijoje per 34 metus Tokijo Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje veikė kovo 28–birželio 14 d. Visi kūriniai atkeliavo iš Kauno.

Vidinis Mecenato balsasBeveik 180 000 japonų. Čiurlionis tapė tylą, o Japonija moka tylą gerbti. Šio susitikimo reikėjo abiem.

2 min. skaitymo

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Rex“, 1909
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Rex“, 1909. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis · Public domain

Paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“ Tokijo Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje (kovo 28–birželio 14 d.) sulaukė beveik 180 000 lankytojų, tarp jų ir Japonijos imperatoriškosios šeimos narės princesės Takamado. Tai pirmoji didelė Čiurlionio retrospektyva Japonijoje per 34 metus.

Parodoje rodyti 82 kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune, iš jų 51 tapybos darbas, taip pat grafika, atvirlaiškiai ir muzikiniai rankraščiai. Kuratorė Aoi Yamamasu atrinko Lietuvos gamtą vaizduojančius ciklus („Žiema“, „Raigardas“, „Kibirkštys“), pasakų motyvus („Karalių pasaka“, „Pilies pasaka“) ir tapybos sonatas („Žalčio sonata“, „Žvaigždžių sonata“, „Jūros sonata“). Pirmą kartą Japonijoje parodytas paveikslas „Rex“. Salėse skambėjo simfoninė poema „Jūra“ ir fortepijoniniai kūriniai.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Karalių pasaka“, 1909
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Karalių pasaka“, 1909. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis · Public domain

Parodą surengė Nacionalinis Vakarų meno muziejus, dienraštis „Yomiuri Shimbun“ ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, iš dalies finansavo Lietuvos kultūros ministerija. Kuratorės buvo Aoi Yamamasu, Vaiva Laukaitienė ir Minami Asakura, parodos dizaineris Hideyuki Saito. Abu katalogo leidimai buvo išparduoti, o Japonijos nacionalinis transliuotojas NHK parengė reportažą laidoje „Sekmadienis muziejuje“ (Nichiyobi-no bijutsukan).

Čiurlionis ir Japonija

Pirmą kartą Čiurlionio kūryba Tokijuje pristatyta 1992 m., kai neseniai atkurta Lietuvos valstybė surengė parodą „M. K. Čiurlionis. Fin-de-Siecle Lietuvos mistikas ir fantastas“. Šių metų paroda buvo pagrindinis programos „Čiurlionis Japonijoje“, skirtos 150-osioms dailininko gimimo metinėms, renginys. 2025–2026 m. programa apėmė 22 renginius penkiuose miestuose: Tokijuje, Osakoje, Kavasakyje, Kiote ir Kanadzavoje. Japonijos kompozitorių federacijos užsakymu 11 kompozitorių sukūrė Čiurlionio dailės įkvėptus fortepijoninius kūrinius.

Nacionalinis Vakarų meno muziejus, įkurtas 1959 m., yra vienintelė Japonijos nacionalinė institucija, skirta Vakarų menui. Jo pagrindinį pastatą suprojektavo Le Corbusier, o 2016 m. pastatas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Muziejaus direktorius Tanaka Masayuki pažymėjo, kad Čiurlionio darbuose „atsiskleidžia ukiyo-e įtaka, leidžianti įžvelgti prasmingą ryšį su Japonija“.

Kas buvo Čiurlionis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje ir mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos, būdamas 35 metų. Intensyviai jis tapė apie šešerius metus, maždaug 1903–1909 m., ir sukūrė daugiau nei 300 dailės kūrinių bei apie 400 muzikos kūrinių. Pasak Tokijo muziejaus, jo paveikslai laikomi svarbiu tiltu tarp simbolizmo ir abstrakcijos. Programos „Čiurlionis Japonijoje“ uždarymo akcentas buvo ansamblio „Synaesthesis“ koncertai Tokijo Šv. Marijos katedroje ir Kioto Higashi Honganji šventyklos Noh teatro scenoje.