Ji siuvo, kirpo lekalus ir griovė Manhataną drobėje: Mavis Pusey abstrakcija pagaliau Hammer muziejuje

Šeštadienį, spalio 11 d., Hammer muziejuje Los Andžele atidaroma paroda „Mavis Pusey: Mobile Images“, pirmoji didelė muziejinė Jamaikoje gimusios menininkės Mavis Pusey (1928–2019) retrospektyva. Joje daugiau nei 60 aliejinės tapybos darbų, ofortų, šilkografijų ir piešinių iš penkis dešimtmečius trukusios kūrybos, taip pat nuotraukos, asmeniniai užrašai ir eilėraščiai. Paroda veiks iki 2027 m. vasario 28 d.

Retrospektyvą kartu surengė Pensilvanijos universiteto Šiuolaikinio meno institutas (ICA Philadelphia) ir Harlemo studijos muziejus. Kuratorė Hallie Ringle su Kiki Teshome parodą pirmą kartą pristatė Filadelfijoje 2025 m., o Hammer muziejuje ją pertvarkė kuratorė Jessi DiTillio: teminiai skyriai virto chronologiniais. Hammer muziejaus parodą remia Teiger fondas ir Helen Frankenthaler fondas.

Dešimtmetis paieškų

The Art Newspaper rašo, kad paieškos prasidėjo beveik prieš dešimtmetį, kai Harlemo studijos muziejaus direktorė Thelma Golden internetiniame aukciono kataloge pastebėjo Pusey darbą ir paragino tuomet ten dirbusią Ringle ją ištirti. Ringle menininkę surado kaimo vietovėje Virdžinijoje 2018 m., metai iki jos mirties, ir pradėjo ieškoti išsibarsčiusių kūrinių bei archyvų. Hammer muziejus pabrėžia, kad nepaisant tarptautinės veiklos, Pusey kūryba ilgai liko nepastebėta.

Pusey gimė Retreat miestelyje Jamaikoje, anksti neteko tėvų, o siūti išmoko iš ją užauginusios tetos. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ji atvyko į Niujorką studijuoti mados dizaino, tačiau Art Students League mokykloje pateko į tapytojo Willo Barneto klasę ir pasuko į dailę. Kuratorės Ringle žodžiais, daugelis jos paveikslų primena lekalus, išardytus drabužius, išdėliotus ant stalo.

Nuo Paryžiaus barikadų iki griaunamo Manhatano

Pasibaigus studentės vizai, Pusey išvyko į Londoną, dirbo lekalų konstruktore ir mokėsi grafikos pas švedų menininkę Birgit Skiöld. 1968 m. Paryžiuje ji atsidūrė studentų protestų sūkuryje. Ringle pasakoja, kad policijai pradėjus mėtyti ašarines dujas Pusey užsimerkė ir chaose išgirdo muziką: jos audringose to meto litografijose atsiranda natų, smuiko raktų ir bandžų. 1969 m. grįžusi į Niujorką ji fotografavo griaunamus ir statomus Čelsio pastatus. Taip gimė serija „Broken Construction“, kurią ji kūrė nuo septintojo iki dešimtojo dešimtmečio. 1971 m. jos didelis paveikslas „Dejygea“ (1970) buvo rodomas Whitney muziejaus parodoje „Contemporary Black Artists in America“. Hammer parodos kuratorė DiTillio sako, kad Pusey buvo atsidavusi spalvai, formai ir abstrakcijai, o jos patirtis pasaulyje į kūrinius pateko savitais keliais.