Jis nemėgo etikečių prie paveikslų ir atvežė Basquiat į documenta: mirė Rudi Fuchsas (1942–2026)
Spalio 25 d. vakare Amsterdame, sulaukęs 84 metų, mirė olandų menotyrininkas ir kuratorius Rudi Fuchsas. Jis vadovavo documenta 7, Van Abbemuseum, Hagos Gemeentemuseum ir Amsterdamo Stedelijk muziejui.
Vidinis Mecenato balsasČia be ironijos. Jis tikėjo, kad žiūrovas gali pats susitikti su paveikslu, be tarpininkų ir paaiškinimų. Tai didžiausia pagarba, kokią muziejus gali parodyti ir menininkui, ir žmogui.
Sekmadienio, spalio 25 d., vakarą savo namuose Amsterdame mirė Rudi Fuchsas, vienas įtakingiausių Europos muziejų vadovų ir kuratorių. Jam buvo 84 metai. Apie mirtį šeima pranešė dienraščiui Het Parool. „Visą savo darbinį gyvenimą jis skyrė dailei, ir savo šalyje, ir užsienyje“, rašoma šeimos pranešime. Dabartinis Stedelijk muziejaus direktorius Reinas Wolfsas jį pavadino „be abejonės, vienu įtakingiausių pastarųjų penkiasdešimties metų muziejų direktorių pasaulyje“.
Fuchsas gimė 1942 m. Eindhovene, studijavo meno istoriją Leideno universitete. 1975 m., būdamas 32 metų, jis tapo gimtojo miesto šiuolaikinio meno muziejaus Van Abbemuseum direktoriumi ir buvo jauniausias muziejaus vadovas Nyderlanduose.
Documenta, kuri sugrąžino tapybą
Tarptautinį garsą jam atnešė 1982 m. documenta 7 Kaselyje. Fuchsas yra vienintelis olandas, vadovavęs šiai kas penkerius metus vykstančiai parodai. Kai meno pasaulyje vyravo konceptualizmas, video ir performansas, jis į Kaselį atvežė tapybą ir skulptūrą: Georgą Baselitzą, Keithą Haringą ir 21-erių Jeaną-Michelį Basquiat. Kritikai jam priekaištavo dėl konservatyvumo ir vakarietiško požiūrio, tačiau būtent ši paroda įtvirtino neoekspresionizmą kaip vieną svarbiausių devintojo dešimtmečio krypčių.
Nuo 1984 m. Fuchsas buvo pirmasis Turino Castello di Rivoli šiuolaikinio meno muziejaus direktorius, nuo 1987 m. vadovavo Hagos Gemeentemuseum (dabar Kunstmuseum Den Haag). Pasak Wolfso, ten jis „pakeitė požiūrį į Mondrianą“. 1993 m. jis perėmė Amsterdamo Stedelijk muziejų.
Žiūrėti be etikečių
Stedelijk muziejuje Fuchsas garsėjo netikėtais sugretinimais: šalia vienas kito kabindavo skirtingų epochų ir kolekcijų kūrinius, senąjį meną derino su šiuolaikiniu. Aiškinamųjų tekstų prie kūrinių jis nemėgo. „Dauguma žmonių pirmiausia juos perskaito, o tada eina žiūrėti, ar kūrinys atitinka tekstą. Ir mąstymas baigtas“, yra sakęs jis. Jo vadovavimo metus temdė finansiniai sunkumai ir ginčai su miestu dėl naujo pastato, tad 2002 m. jis pasitraukė iš pareigų.
Palikęs muziejų, Fuchsas toliau rašė, skaitė paskaitas ir kuravo parodas. „Viskas, ką jis darė, buvo paskata iš tikrųjų žiūrėti“, atsisveikindamas rašė Wolfsas Stedelijk muziejaus paskyroje.
